.Pink trouble.
Visada svajojau apie nuostabų žmogų, kuris mane mylėtų, kuriam būčiau labai ypatinga, kurio gyvenime būčiau didelė dalis, kuriam skaudėtų kai man skauda, kuris gal ir tvardytusi bet širdis vektų kai aš verkiu. Taip tokį turėjau, ir aš jį mylėjau. Paklausit ar ilgai. Tokiam žmogui kaip man, taip ilgai. net 5 mėnesiuis. Aš jį ir dabar myliu. Klausit ar jis mane myli? Nežinau. Mudu išsiskyrėm dėl tokios kitos… bet ne ji kalta, jis pats ištikimybę sulaužė. Visada niekino neištikimybę. Bet aš pastebėjau, kad kuo stpriau kažką niekini, tuo stipriau poto jį pamėgsti. Gal tai kvaila. Nežinau. Jam niekada nelinkėjau kažko blogo, nelinkėjau kad jis su ta mergina išsiskirtų. Jei jam gerai… tegul būna sau. Tačiau gal dėl to kad nelinkėjau jie ir susipyko. Nedraugavo jie. Tik varinėjo, bet stipriai susipyko. Nežinau ar visam, nežinau ar taip kad nebekęstu vienas kito. Nežinau ar begalėčiau vėl su juo draugauti, nors jis man vėl rodo kažkokį dėmesiuką. Visą laiką kol draugavom, buvo man dėmesingas. Jis net pasakė tai mergai, nes jos draugės man jau grąsino, kad tipo atsiimčiau tai ką apie ją sakiau, kad jeigu kas man atsitiks kad pats jai dantis išbarškins. O sakiau daug ir negražiai, bet tuo didžiuojuos. Vis dėl to mes mergos kaip katės. Arba meilios, arba žiaurios. Tuo tarpu buvau žiauriojoj stadijoj. Norėjau ją sudrąskyti, nes ji man tiek prikniso. Norėjau išvagoti jos ir ne taip itin dailių bruožų veidelį… tuop tarpu dar ir nagus turėjau ;DDD visada buvau cinike, kalbant apie tuos dalykus, kurie man itin skaudūs, visada apsimečiau kad man px… kad skersą dėjus esu.
Dabar gyvenu gerai :>

